Supaprastinta skolų išieškojimo tvarka pagal naujаjį Civilinio proceso kodeksа

shutterstock_63541162

2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato keletа supaprastintų procedūrų, kuriomis pasinaudojus įsiskolinimа galima išieškoti kur kas greičiau ir mažesnėmis sаnaudomis, nei įprastine ginčo teisenos tvarka. Iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio senojo Civilinio proceso kodekso XX1 skirsnyje „Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai“ taip pat buvo numatytas supaprastinto proceso modelis, kuriuo buvo sėkmingai ir gana dažnai naudojamasi praktikoje. Supaprastinto proceso, kurio pagalba ieškovas gali pateikti teismui piniginius reikalavimus, būtinybė – akivaizdi: ekonomiškiau panaudojamas ne tik šalių, bet ir teismo laikas, bylinėjimasis reikalauja kur kas mažiau išlaidų, todėl atitinkamos procedūros numatytos ir naujajame CPK. žemiau trumpai šias procedūras aptarsime.

kaitytojų dėmesį norėtume atkreipti į tai, kad naujasis CPK naudoja ginčo teisenos sаvokа, o žemiau aptariamos dokumentinio proceso taisyklės yra įvardijamos kaip išimtis iš bendrųjų ginčo teisenos taisyklių. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo gali būti laikomos atskira CPK numatyta teisena, tačiau abi šios supaprastintos tvarkos turi nemažai panašumų ir bendrų skirtumų nuo bylų nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka. Ginčo teisena yra ženkliai sudėtingesnė. Taikant ginčo teisenos taisykles, teismui turi būti pareiškiamas ieškinys, rengiamasi teisminiam nagrinėjimui, šalims keičiantis atitinkamais procesiniais dokumentais (ieškinys, atsiliepimas į ieškinį, dublikas, triplikas), taip pat gali būti skiriami ne daugiau kaip du parengiamieji teismo posėdžiai, ir tik po to skiriamas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje. Supaprastintų procedūrų atvejais nėra pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos, neskiriamas teismo posėdis, šalims nebūtina atvykti į teismа – dokumentai gali būti siunčiami paštu.
Kalbant apie sаvokas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateikiamas ne ieškinys, bet pareiškimas, o bylos šalys vadinamos ne ieškovu ir atsakovu, o kreditoriumi ir skolininku. Dokumentinio proceso atveju teismui pateikiamas ieškinys, bylos šalys vadinamos ieškovu ir atsakovu, kadangi CPK 427 str. numato, kad dokumentinis procesas vyksta pagal bendrаsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus XXII skyriuje nurodytas išimtis) kurių dėka bylos nagrinėjimo tvarka supaprastinama.
Dar viena nauja naujojo CPK taisyklė – bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių 1 000 litų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrаsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus CPK 441 str. numatytas išimtis:
• ne kreditorius, o bylа nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylа;
• jeigu yra bent vienos iš šalių prašymas, byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Bylų dėl teismo įsakymo
išdavimo ypatumai

šių bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuoja XXIII naujojo CPK skyrius „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“. Taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles, gali būti nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimа dėl piniginių reikalavimų, atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt., taip pat dėl kilnojamojo daikto priteisimo. Paprasčiau tariant, šiuo procesu galite pasinaudoti tam, kad paprastesniu ir mažiau sаnaudų reikalaujančiu būdu prisiteistumėte Jums priklausantį apmokėjimа už vežimo, ekspedicijos, nuomos ir kitas paslaugas bei kilnojamuosius daiktus. Svarbu tai, kad visi šie reikalavimai paties kreditoriaus pasirinkimu taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka, kuriа aptarsime kitame „Transporto pasaulio“ numeryje.
Vertinant supaprastintа procesа dėl teismo įsakymo išdavimo iš taupaus žmogaus pozicijų, pažymėtina, kad tai yra pigiausia šiuo metu įmanoma procedūra, kurios pagalba galima reikšti piniginius reikalavimus. Pagal CPK 80 str. 1 d., pateikiant teismui pareiškimа dėl teismo įsakymo išdavimo, reikia apmokėti ketvirtadalį sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip 10 litų. Už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio tarifas nustatytas tame pačiame straipsnyje. Pavyzdžiui, už ieškinį, kurio suma neviršija 100 000 litų, mokamas 3 procentų žyminis mokestis, bet ne mažiau kaip 50 litų. Tokiu būdu už ieškinį, kuriuo siekiate prisiteisti 10 000 litų įprasta ginčo teisenos tvarka, turėtumėte apmokėti 300 litų žyminį mokestį, o jeigu dėl tų pačių reikalavimų kreiptumėtės į teismа supaprastinta bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo tvarka, žyminis mokestis sudarys tik 75 litus.
Jeigu kreditorius turėjo galimybę pateikti pareiškimа supaprastinta bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka ir neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovas reikalavimа ginčys, bet nusprendė pareikšti ieškinį ginčo teisenos, o ne supaprastinta tvarka, teismas gali kreditoriui nepriteisti viso žyminio mokesčio dydžio, sumokėto už ieškinį (3 procentai nuo ieškinio sumos). Nustatydamas tokiа bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkа, įstatymų leidėjas skatina bylos šalis elgtis ekonomiškai ir naudotis kiek įmanoma paprastesnėmis bylų nagrinėjimo formomis. Tačiau naujasis CPK taip pat numato ir sankcijas šalims, kurios siekia nesаžiningai naudotis civiliniu procesu savo reikalavimų įgyvendinimui. CPK 440 str. numatyta: jeigu asmuo CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nesаžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstа kreditoriaus reikalavimа, teismas gali jam paskirti baudа iki 1 000 litų. Be to, toks asmuo gali būti įpareigotas atlyginti dėl nesаžiningo reikalavimo pareiškimo kitų asmenų patirtus nuostolius.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 95 str. numato, jog šalis, kuri nesаžiningai pareiškė nepagrįstа ieškinį ar apeliacinį, kasacinį skundа, arba sаmoningai veikė prieš teisingа ir greitа bylos išnagrinėjimа ir išsprendimа, gali būti įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Be to, atvejais, kai piktnaudžiaujama teise pareikšti ieškinį, teismas gali paskirti piktnaudžiaujančiam asmeniui baudа iki 20 000 litų.
Kitas šio proceso ypatumas – remiantis CPK 431 str. 5 d., bylos nagrinėjamos naudojant vienodos procesinės formos dokumentus, o jiems apdoroti gali būti naudojamos informacinės technologijos. Vienodos procesinių dokumentų formos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 12 19 įsakymu Nr. 362 „Dėl civilinėse bylose dėl teismo įsakymo išdavimo naudojamų procesinių dokumentų formų patvirtinimo“ (žr. žin., 2002, Nr. 125-5689). šias dokumentų formas galite rasti Internete, Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje (http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=197851&Condition2=). Prie pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, kuriais kreditorius gindžia savo reikalavimа (sаskaitos faktūros, važtaraščiai, sutartys ir kt.), pareiškimo nuorašas ir žyminio mokesčio sumokėjimа įrodantis dokumentas.
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka negali būti nagrinėjami kreditoriaus pareiškimai, jei yra bent viena iš žemiau nurodytų aplinkybių. Kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimа, privalo patvirtinti, kad tokių aplinkybių nėra:
• skolininko gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos;
• skolininkas gyvena užsienyje arba jo buveinė yra užsienyje;
• kreditorius reikalauja įvykdyti tik dalį prievolės, o prievolės įvykdymas dalimis yra neįmanomas;
• kreditorius pats nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės, už kuriа reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja tokios prievolės įvykdymo.
Labai svarbu žinoti skolininko gyvenamаjа ar darbo vietа. Netgi jeigu po to, kai teismo įsakymas jau yra priimtas, paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina įsakymа ir pareiškimа palieka nenagrinėtа. Teismo nutartis dėl įsakymo panaikinimo ir pareiškimo palikimo nenagrinėtu neskundžiama.

Teismo įsakymo išdavimo tvarka

Kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimа teismas privalo išspręsti ne vėliau kaip kitа dienа po pareiškimo padavimo teismui dienos. Teismo įsakymas turi būti išduotas kreditoriui ne vėliau kaip kitа dienа po pareiškimo priėmimo dienos. Taigi, jeigu teismams pavyks laikytis CPK nustatytų terminų, padavęs pareiškimа kreditorius vėliausiai po 2 dienų nuo pareiškimo pateikimo teismui gali tikėtis gauti teismo įsakymа. Teismo įsakyme nurodomas išieškojimo pagrindas, išieškoma pinigų suma, delspinigių dydis, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir kt. Teismo įsakymas, remiantis CPK 587 str., pats savaime yra vykdomasis dokumentas ir gali būti pateikiamas vykdyti teismo antstolių kontorai, tačiau negali būti vykdomas skubiai. Kreditoriui teks palaukti, kol teismo įsakymas įsiteisės.
Teismo įsakymas įsiteisėja ne jo priėmimo dienа. Priėmęs teismo įsakymа, teismas ne vėliau kaip kitа dienа privalo išsiųsti skolininkui teisingumo ministro įsakymu Nr. 362 nustatytos formos pranešimа kartu su kreditoriaus pareiškimu ir teismo įsakymo nuorašu. Pranešimu skolininkui siūloma:
• per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo skolininkui dienos sumokėti kreditoriui nurodytas sumas ar perduoti daiktus ir apie tai raštu pranešti teismui bei pateikti teismo įsakymo įvykdymа patvirtinančius dokumentus;
• arba per 20 dienų pareikšti prieštaravimus teismui dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų.
Jeigu skolininkas prieštaravimų per nustatytа terminа nepareiškia, teismo įsakymas įsiteisėja ir gali būti pateikiamas vykdymui. Apeliacine ar kasacine tvarka teismo įsakymas neskundžiamas, todėl prieštaravimų pateikimas dar pirmosios instancijos teismui yra vienintelė priemonė skolininkui apginti savo interesus, jeigu kreditoriaus reikalavimai yra neteisėti. Jeigu skolininkas prieštaravimų nepareiškia ir per nustatytа terminа įvykdo teismo įsakyme nurodytus veiksmus bei apie tai informuoja teismа raštu, teismo įsakymas panaikinamas ir byla nutraukiama. Taip pasielgęs skolininkas „sutaupo“ kreditoriui ir tuo pačiu sau vykdomosios bylos administravimo ir kitas vykdymo išlaidas.
Jeigu skolininkas per nustatytа terminа pareiškia prieštaravimus visiems kreditoriaus reikalavimams ar jų daliai, pareiškimas tampa nagrinėtinu pagal bendrаsias ginčo teisenos taisykles. Tokiu atveju teismas ne vėliau kaip per 3 dienas informuoja kreditorių, kad šis per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį ginčo teisenos tvarka bei primokėti trūkstamа žyminio mokesčio dalį (3/4 žyminio mokesčio, kadangi 1/4 jau buvo sumokėta prieš pateikiant pareiškimа teismui). Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus tik dėl dalies kreditoriaus reikalavimų, teismas priima teismo įsakymа dėl neginčijamos dalies bei pasiūlo kreditoriui pateikti ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl likusios reikalavimų dalies.
Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, byloje, kurioje buvo nagrinėjamas skolininko prieštaravimų pateikimo klausimas senajame Civilinio proceso kodekso XXI skirsnyje numatyta supaprastinta tvarka, skolininko prieštaravimai turi būti pateikiami dėl tų pačių kreditoriaus reikalavimų. T.y. jeigu kreditorius pateikia reikalavimus dėl apmokėjimo už vežimo paslaugas pagal vienа krovinių vežimo sutartį, o skolininkas pateikia teismui prieštaravimus, nurodydamas, kad neapmoka kreditoriaus reikalaujamos sumos todėl, jog kreditorius, veždamas krovinį pagal kitа su skolininku sudarytа krovinio vežimo sutartį, krovinį apgadino ir atsisako atlyginti žalа ar žalos atlyginimo klausimas dar nėra išspręstas, skolininko prieštaravimai turi būti laikomi neatitinkančiais nustatytų reikalavimų ir neturi būti teismo priimami. Manytume, kad analogiškos taisyklės turėtų būti taikomos ir nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymų išdavimo naujojo CPK nustatyta tvarka, t.y. atsiskaitymai už tinkamai suteiktas paslaugas neturi būti siejami su atsiskaitymais už netinkamai suteiktas paslaugas pagal kitas tu pačių šalių sudarytas sutartis.

Dokumentinis procesas

Kitame „Transporto pasaulio“ numeryje aptarsime CPK XXII skyriuje numatytа proceso rūšį – dokumentinį procesа. Kai kuriais aspektais šis procesas yra panašus į bylų dėl teismo įsakymo išdavimo procesа, tačiau daug kuo skiriasi. Pagal tai, kaip CPK 424 str. apibrėžti ieškiniai, kurie gali būti nagrinėjami dokumentinio proceso tvarka, darytina išvada, kad daugeliu atvejų kreditorius turi teisę pasirinkti: prašyti teismа nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka ar pateikti teisingumo ministro įsakymu nustatytos formos pareiškimа, nagrinėtinа supaprastinta bylų dėl teismo įsakymo išdavimo tvarka. Pagrindiniai dokumentinio proceso bruožai – visi ieškovo reikalavimai turi būti pagrįsti rašytiniais įrodymais, ieškinys nagrinėjamas rašytinio (ne žodinio) proceso būdu, teismui priimant preliminarų sprendimа, kuris įsiteisėja, atsakovui per nustatytа 20 dienų terminа nepateikus prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo.
Išsamiau apie dokumentinį procesа – kitame žurnalo numeryje.

Tags:

Autorius: Reda ALEKSYNAITė

Palikite komentarą